Brangių sveikatos technologijų analizė – kelias link veiksmingo planavimo

 

       Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) parengė brangių sveikatos technologijų analizę, kurioje išryškintos probleminės sritys bei teigiamos ir neigiamos tendencijos. Pateiktos reikiamos rekomendacijos, kurios padės tinkamai planuoti ir tobulinti šių priemonių atnaujinimą, įsigijimą bei paskirstymą apskrityse.

       Skatindama atsakingą požiūrį į pacientų saugą bei siekdama pateikti detalų ir informatyvų brangių sveikatos priežiūros technologijų naudojimo sveikatos priežiūros įstaigose vaizdą, Akreditavimo tarnyba kasmet rengia brangių sveikatos technologijų analizes su rekomendacijomis. Brangioms sveikatos technologijoms (toliau – BST) priskiriamos 9 rūšių medicinos priemonės – pozitronų emisijos tomografai, linijiniai greitintuvai, magnetinio rezonanso tomografai, angiografai, kompiuteriniai tomografai, gama kameros, mamografai, diagnostiniai rentgeno ir diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurus ir su kuriomis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esminiais analizės aspektai - Lietuvos ir Europos šalių statistinių rodiklių palyginimas, bendras brangių sveikatos technologijų skaičius ir jų teritorinis pasiskirstymas šalies mastu, brangių sveikatos technologijų eksploatavimo rodikliai,  leidžiantys tiksliau ir greičiau identifikuoti šių brangių medicinos priemonių potencialias galimybes, problemines sritis, numatyti tolesnes planavimo kryptis.

       Vertinant BST eksploatacinį amžių pagal COCIR rekomendacijas, nustatyta, kad gydymo įstaigose naudojamos brangios sveikatos priežiūros technologijos tik iš dalies atitinka šias rekomendacijas, nes santykinai per mažai šiuolaikinių, ekonomiškai pagrįstų technologijų ir per daug senų, naudojamų ilgiau nei 10 m., kurias rekomenduotina keisti naujomis.  Gydymo įstaigose didžiąją dalį turimų medicinos priemonių sudaro 6-10 metų senumo, todėl netolimoje ateityje reikės investicinių sprendimų jų atnaujinimui.

       Vis dar kelia nerimą, kad vykstant planuotiems BST atnaujinimo procesams,  gydymo įstaigose eksploatuojamos senesnės nei 15 m. brangios medicinos priemonės. 2019 metais, viršijančios rekomenduojamą 15 m. eksploatavimo amžių, medicinos priemonės sudarė penktadalį visų šalyje naudojamų BST. Šioje grupėje, didžiausią dalį sudaro plačiai taikomos vaizdų diagnostinės priemonės - ultragarso bei rentgeno prietaisai. Atkreiptinas dėmesys, kad 4 % kompiuterinių tomografų ir 10 % angiografų, taip pat yra perkopę rekomenduojamąją eksploatavimo ribą, tačiau vis dar nebuvo pakeisti naujais.

       Lyginant statistinius rodiklius su Europos šalių vidurkiu, pagrindinis dėmesys skiriamas  BST skaičiaus, tenkančio 100.000 gyventojų ar 1 mln. gyventojų bei su BST atliekamų tyrimų rodikliams. Remiantis Eurostat ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, Lietuvos magnetinio rezonanso tomografų bei pozitronų emisijos tomografų rodikliai nesiekia Europos šalių vidurkio, tačiau artimi kaimyninių šalių rodikliams. Išsiskiria tik kompiuterinių tomografų (KT) rodikliai – lyginant pagal KT skaičių, tenkantį 100.000 gyventojų, Lietuvos rodiklis lenkia bendrą Europos šalių rodiklį, tačiau pagal atliekamų KT tyrimų skaičių nesiekia bendro Europos šalių rodiklio.

       2019 m. analizės duomenys patvirtino ir tam tikras teigiamas tendencijas, susijusias su  BST eksploatavimo rodikliais. Kasmet didėjantis atliekamų tyrimų ir procedūrų skaičius turi įtakos BST naudojimo intensyvumo augimui. Stebimas ženklus pozitronų emisijos tomografų (37%) bei mamografijos (21%) tyrimų skaičiaus augimas. Intensyviai naudoti mamografai (49 %), taip pat išaugo stacionarių diagnostinių rentgeno prietaisų (iki 22%) ir magnetinio rezonanso tomografų (iki 19%) intensyvus naudojimas. Teigiami pokyčiai stebimi ir mažo intensyvumo naudojimo kategorijoje: sumažėjo iki 11% angiografų, 10% mamografų, 5% kompiuterinių tomografų, 4% magnetinio rezonanso tomografų naudojamų mažu intensyvumu. Tačiau, įsisenėjusi problema vis dar išlieka – neišnaudojamos BST galimybės ir didžioji dalis jų eksploatuojamos mažu intensyvumu, ypač pozitronų emisijos tomografai (visi – 100%), C lanko rentgeno prietaisai (87%), kompiuteriniai tomografai (78%), diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai (56%), angiografai (55%).

       BST segmento įsivertinimas – būtinas tolimesnės veiklos planavimui ir tobulinimui. Tai varomoji jėga, siekiant pačių svarbiausių tikslų, prioritetų nustatymo, pasirenkant veiksmingas priemones reaguojant į dinamiškus pokyčius sveiktos sektoriuje bei priimant racionalius sprendimus šalies lygmeniu. Išsamūs ir tikslūs duomenys apie turimas brangias medicinos priemones yra svarbūs visuomenei – pirmiausia pacientams, kuriems turi būti užtikrinta teisė į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai svarbu ir sveikatos sistemą koordinuojančioms institucijoms, siekiančioms pamatuotų ir pagrįstų investicijų į brangias medicinos priemones.

       „Informacijos apie brangias medicinos priemones valdymas yra efektyvios, pažangios ir racionalios sveikatos sistemos požymis. Matydami tam tikras pozityvias tendencijas – auga mamografų, rentgeno prietaisų, magnetinio rezonanso tomografų intensyvus naudojimas, bet vis dar neišnaudojamos kitų brangių medicinos prietaisų potencialios galimybės. Be to kelia nerimą, kad gydymo įstaigose eksploatuojamos senesnės nei 15 m. brangios medicinos priemonės“, − pabrėžia Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

 

Informacija atnaujinta 2020-12-17

VASPVT

VALSTYBINĖ AKREDITAVIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI TARNYBA

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

A. Juozapavičiaus g. 9,
LT-09311 Vilnius
Tel. (8 5) 261 5177 ,
Faks. (8 5) 212 7310 ,
El. paštas: vaspvt@vaspvt.gov.lt

Biudžetinė įstaiga,
Juridinių asmenų registras,
Kodas 191352247

Darbo laikas:

I - IV 8:00 - 17:00
V 8:00 - 15:45
Pietų pertrauka 12:00 - 12:45

Konsultacijos telefonu

Priimamojo darbo grafikas

Kaip mus rasti?

www.eunethta.eu www.inahta.org www.pasq.eu www.isqua.org www.htai.org www.who.int